Namus jaukiais ir išskirtiniais paverčia tam tikros detalės ar netikėti interjero dekoro sprendimai. Kartais menkiausia smulkmena, pavyzdžiui, kelios pagalvėlės pagyvina baldus, sienas ir net visą kambarį. Stilingam, jaukiam interjerui nereikia daugybės pinigų: pakanka „įjungti“ savo vaizduotę ir leisti pasireikšti kūrybiškumui. Stilingą erdvę gali sukurti mažmožiai, įsigyti dėvėtų drabužių parduotuvėse ar antikvariniuose turgeliuose, todėl čia užsukti turėtų kiekvienas, kuriam nesvetimos jaukių ir išskirtinių namų idėjos. Interjere blogų sprendimų nebūna – būna suteikta pernelyg mažai laisvės, laikomasi senai vyraujančių dekoravimo būdų ir stereotipų.
Pagrindiniu namų akcentu tapti gali ne tik prabangus svetainės baldų komplektas, senoviškas šviestuvas, antikvarinė komoda, bet ir židinys – visiškai nesvarbu, ar klasikinio silueto, ar modernus. Židiniai atlieka ne tik estetinę funkciją – jie sušildo žvarbiais rudens ar žiemos vakarais. Židinys, kitaip nei krosnys ar krosnelės, apšildančios namus, nėra prievolė, juos užkurti galima tik tada, kai norisi jaukumo ir šilumos. Todėl židiniais namai paprastai nešildomi. Žinoma, galima išvedžioti vamzdžius ir prijungti šildymo sistemą, tačiau visus namus šildantis židinys bus brangesnis, prireiks pasikonsultuoti su specialistais.
Klasikinis židinys dažnai yra paprastesnių, tarsi kažkur jau matytų, ne pernelyg sudėtingų formų, jų ugniakurai paprastai – atviri. Nėra kažkokių nustatytų taisyklių, kaip tokius židinius puošti, dekoruoti – viskas priklauso nuo namų, kuriuose statomas židinys, savininkų. Pirmiausia – nuo jų materialinės padėties. Prisiminkime, kad kuo puošnesnė, prabangesnė židinio apdaila, tuo daugiau finansų prireikia židiniui įrengti. Židinys gali būti ir visai elementarus, paprastas, be jokių ištaigingesnių detalių, raižinių ir taip toliau. Taip pat židinys gali būti rankų darbo, apdirbant marmurą, dolomitą, nefritą ar kitas akmenų rūšis. Židinių gamyboje naudojami ir dirbtiniai, dekoratyvieji, uolienas imituojantys akmenys. Taigi viskas priklauso nuo mūsų skonio ir poreikių. Židinių galima įsigyti ir prekybos centre – nereikės vargintis ieškant meistrų, ir, tikėtina, tokie židiniai bus pigesni.
Kuo ypatingas kaimo stiliaus židinys? Pirma, savo puošyba bei medžiagomis, iš kurių jie pagaminti. Po tokio stiliaus židiniu dažnai sumontuojama ertmė laikyti malkoms – tai yra ganėtinai patogu ir funkcionalu. Tačiau tiems, po kurių židiniais nėra specialios ertmės, siūlomi ne ką prastesni sprendimai – jie gali įsigyti gražių pintų krepšių, dėžių. Dar vienas kaimo židinio akcentas – tai lentynėlės, montuojamos ant židinio viršaus. Ant jų paprastai išdėliojamos šeimos narių fotografijos, paveikslai, ypatingi suvenyrai ir taip toliau. Šio stiliaus židinius priimta statyti iš plytų bei dekoratyvinių akmenų, kitų ugniai atsparių medžiagų. Minėtosios lentynėlės dažnai pagaminamos iš medienos.
Ieškant, kas galėtų pagaminti ir pastatyti židinį, reikėtų būti itin atsargiems: židinys turi atitikti visus saugumo reikalavimus, kurių paprastas meistras gali nė neišmanyti. Turi būti įrengti kaminai, dūmtraukiai, dūmų detektoriai ir kitos svarbios sudėtinės židinio sistemos dalys.
Taip pat labai svarbu, kad prieš kiekvieną kūrenimo sezoną namuose apsilankytų kaminkrėtys, nuodugniai apžiūrėsiantis visas angas, židinio vidų, išvalysiantis dūmtraukį ir kaminus. Kaminkrėtys turi išduoti raštą, kad židiniu naudotis yra saugu ir nepavojinga.
Saugumo reikalavimų turi laikytis ir židinio savininkai. Židinio jokiu būdu negalima palikti be priežiūros. Išeinant iš namų ar einant miegoti, židinį reikėtų užgesinti. Tai ypač aktualu, jei ugniakurai yra atviri. Krosneles su durelėmis galima palikti kūrenantis.